dergėtuva

dergė́tuva scom. (1) žr. dergėtuvė: 1. Oi tu vaikel, vaikel, koks tu dergė́tuva: tik susupiau naujais vystyklais, ir vėl šlapias! Kp. 2. Paduodi gražios mėsos, tai, žiūrėk, išvarto, išpjaustinėja tas dergė́tuva – jam vis negera! Žl. Šitas ne meistras, tik dergė́tuva Ds. Tai, jis tik turto dergė́tuva! Trgn.